Dainos tekste keliamas klausimas, ar tikrai muzikantės kelias yra tikrasis pašaukimas, galbūt širdis labiau linksta prie paprastų, "žemiškų'' dalykų. Ar tikrai noriu 100 procentų atsiduoti muzikai, o gal yra kas nors svarbiau? Pavyzdžiui, santykiai? Kyla daugybė dvejonių, siela plėšos į abi puses, nes lyg ir jaučia esanti teisingam kely, tačiau ne iki galo žino, kaip keliauti tuo keliu. Dainos pabaigoje žmogus nusprendžia nustoti blaškytis ir nerimauti, nuolankiai atsigręždamas į Dievą, nusigręžia nuo viso pasaulio triukšmo, kad išgirstų Jo žodį. Tikrąjį atsakymą…